Bus papildyta

® autorius Nadaras Adomavičius (Nadaras Ado)

Straipsnis buvo išspausdintas vasario 8 d. laikraščio „Širvis“ 6-ame šių metų numeryje.

Artėjant Lietuvos Respublikos šimtmečiui žinomi mūsų šalies žmonės deda daug pastangų, kad būtų įkurtas karinis istorinis Širvintų–Giedraičių mūšio parkas. Šią datą minės visa tauta, o mums, širvintiškiams, tai gyva istorija. Anie įvykiai 1918–1920 metais vyko mūsų rajono teritorijoje. Plačiau apie Širvintas Lietuva ir pasaulis sužinojo po pergalingų kautynių su lenkų legionieriais. Iki tol, o ir po to, Širvintos buvo vienas iš daugelio Lietuvos miestelių, gyvenusių savo rūpesčiais ir džiaugsmais.

Pradedame publikuoti sutrumpintą Širvintų kautynių aprašymą, kurį krupščiai paruošė ir išanalizavo bei su savo mokiniais ir šauliais pražygiavo tų kautynių maršrutu Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos mokytojas Romualdas Mikalajūnas bei tos pačios gimnazijos istorijos mokytojas Jonas Stankevičius.

„Atžalyno“ ir Gelvonų vidurinių mokyklų jaunieji šauliai imitavo Kapitono T. Balno voros žygius, Lauryno Stuokos-Gucevičiaus vidurinės mokyklos – vyr. leitenanto Statkevičiaus, o Musninkų vidurinės mokyklos ir Čiobiškio pagrindinės mokyklos bei specialiosios mokyklų jaunieji šauliai – kapitono Kemėžio vorų žygį.

Širvintų kautynės

1920 metų rugpjūčio mėnesį praktiškai visa Lietuva buvo išvalyta nuo priešų, tačiau kaimynystėje dar buvo neramu. Raudonoji armija priartėjo prie Varšuvos. Lenkija, sutelkusi savo jėgas, atmušė bolševikų armiją. 1920 m. rugsėjo mėn. Lenkijos kariuomenė pasiekia Lietuvos–Lenkijos sieną, išstumia lietuvių dalinius iš Augustavo ir siekia užimti Vilnių. Lietuva kreipėsi į Tautų Sąjungą pagalbos. Prasidėjo tarpvalstybinio ginčo byla. Atrodė, kad sprendimas bus palankus Lietuvai, nes jau rugsėjo 4 d. Lenkijos užsienio reikalų ministras Grabskis Paryžiuje viešai atsisakė pretenzijų į Vilnių. Tačiau Kalvarijoje rugsėjo 15–18 d. vykusios derybos dėl demarkacinės linjos pasibaigė be rezultatų. Permainingi karo veiksmai vyko visą mėnesį. Spalio 7 d. Suvalkuose, dalyvaujant didžiųjų užsienio valstybių atstovams, Lietuvos atstovas generolas leitenantas M. Katchė ir Lenkijos atstovas pulkininkas M. Mackevičius pasirašė sutartį, kurioje buvo numatyta Eišiškių–Bastūnų demarkacinė linija. Pagal ją Vilnius liko Lietuvos pusėje. Tačiau po kelių dienų generolo L. Želigovskio kariuomenė (apie 50 tūkst. karių) pradėjo puolimą Vilniaus kryptimi. Oficialioji Lenkijos valdžia viešai atsiribojo nuo tariamų maištininkų, tačiau iš tikrųjų juos rėmė. 1920 spalio 12 d. L Želigovskis įkuria „Vidurio Lietuvos valstybę“. L. Želigovskio armija papildyta vietiniais rekrūtais, naujais daliniais iš Lenkijos. Buvo planuojama žygiuojant per Širvintas–Ukmergę–Kėdainius užimti Kauną. Tad J. Pilsudskis „tvarkai palaikyti“ į Lietuvą įveda Lenkijos kariuomenę ir aneksuoja kraštą. Vėliau, su Prancūzijos pagalba, turėjo būti prijungta Klaipėda.

Lenkijos kariuomenės puolimas buvo spartus. Gen. L. Želigovskį skubėti vertė ir didėjanti jo dalinių demoralizacija, dezertyravimas, kare su Sovietų Rusija nuvargintų karių noras grįžti į savo gimtinę. Spalio viduryje lenkai užėmė Lentvarį, Trakus, Rykantus, Riešę, Nemenčinę. Spalio 18 d. Lietuvos kariuomenė pradeda puolimą, siekdama atsiimti Rykantus ir tęsti puolimą Vilniaus kryptimi. Tuomet L. Želigovskio kariams į pagalbą atėjo papildomi kavalerijos daliniai. Spalio 21 d. nuo Paberžės prasiveržę lenkų kavaleristai Juodeliuose (3 km nuo Širvintų) paima 1-ojo pėstininkų divizijos ir 3-iojo artilerijos diviziono štabus. Į nelaisvę patenka divizijos vadas generolas Nastopka ir diviziono vadas majoras Kopciukas. Beveik mėnesį frontas sustojo prie Širvintų. Spalio 27 d. lenkų daliniai pralaužė frontą už Giedraičių, užėmė Želvą. Spalio 30–31 d. Lietuvos kariai atsikovojo Želvą, o lapkričio 1 d. – Giedraičius. Lapkričio 17 d. lenkų kariuomenė vėl perėjo į puolimą. Į pietus nuo Molėtų išsidėsčiusi lenkų kavalerija (11 eskadronų – garsioji „jazda tatarska“) pralaužė Lietuvos kariuomenės gynybą ir lapkričio 18 d. pasiekė Kavarską, kitą sieną – Taujėnus. Lapkričio 21 d. lenkų kavalerija pasiekia Kėdainius. Iki Kauno tik 40 km. Tačiau Lietuvos likimą nulėmė pėstininkų kovos siaurame maždaug 30 km fronto ruože ties Širvintomis ir Giedraičiais.

Lapkričio 18 d. į Ukmergę atvykęs kariuomenės vadas generolas S. Žukauskas perėmė vadovavimą frontui. Į mūšį buvo įvesti visi rezervai. Lapkričio 18 d. pėstininkų divizijos daliniai laikėsi bendroje linijoje: Šešuoliai–Vileikiškiai–Liūnų dvaras–Vebronys–Narvydiškis. 7-ojo pėstininkų pulkas gynėsi bare: Levainių dvaras–Kačentiškiai. Tos pačios dienos vakarą Viesų kaime įvyko 7-ojo pulko karininkų pasitarimas (pirmininkavo pulko vado padėjėjas majoras Kerbelis). Pasitarime buvo konstatuota, kad kitą dieną lenkai gali pereiti į puolimą, o 7-asis pėstininkų pulkas, gindamas tokį platų barą, negalės jų sulaikyti. Pasitarime III bataliono vadas kapitonas T. Balnas išdėstė su bataliono karininkais aptartą puolimo planą. Buvo nutarta lapkričio 19 d. pereiti į puolimą. Lenkų pajėgos tuometu buvo Širvintose ir kaimuose į pietus ir šiaurę nuo miesto.

Buvo nuspręsta pulti trimis kryptimis: kapitonas T. Balnas, Barčių kaime palikęs gurguolę, 5.00 val. su 200 geriausiai pasirengusių vyrų puola į rytus miškais, 2 km į šiaurę nuo kelio Liūnai–Širvintos per Duburius ir Dobilinę (šiandien tokių kaimų jau nėra) ir, užėjus ant vieškelio Širvintos–Giedraičiai–Motiejūnai–Paširvintys kryptimi, čia išstačius apsaugą iš Maišiagalos krypties, pulti Širvintas.

Kapitonas Kemežis su 5-ąja šaulių kuopa iš Barzdžių kaimo 6.00 val puola pirmyn per Pikūnus,Šniponis, Surgelius ir, užėjęs ant vieškelio Musninkai–Širvintos, traukia vieškeliu į Širvintas.

Vyr. leitenentas Statkevičius su 6-ąja ir 4-ąja šaulių kuopomis susitelkia Dainiuose ir 7.00 val per Akmenius puola Širvintas.

Kapitonas Katasionovas su savo kariais susitelkia Viesuose ir sudaro pulko rezervą.

Šis sprendimas 1920 m. lapkričio 19 d. buvo vykdomas. Kapitono T. Balno vora nuo Barčių miškais be kliūčių pasiekė vieškelį Širvintos–Giedraičiai į šiaurę nuo Cegelnės kaimo. Žygiuodama vora trumpam buvo sustojusi prie Gavėnių kaimo. Čia pro pamiškėje gulinčius lietuvių karius projojo keturi lenkų raiteliai. Kapitonas T. Balnas įsakė jų nekliudyti. Po to vora praėjo senąsias Gavėnių kaimo kapinaites. Apie 7.00 val. miške išsiskleidę kariai rengėsi pulti Motiejūnų kaimą. Tuo metu Motiejūnų kaime pasigirdo trimitai. Greitai paaiškėjo, kad tai signalas pusryčiams ir lenkų kariai rikiuojasi prie lauko virtuvių. Kapitonas T. Balnas įsakė užsidėti durtuvus ir batalionas, šaukdamas „valio“, puolė kaimą. Netikėtai užpulti lenkai puolė į šiaurę nuo kaimo. Batalionui, užėmus Motiejūnus, lenkų artilerija, stovėjusi už Paširvinčio dvaro, iš atviros ugniavietės ėmė šaudyti į lietuvius. Surinkęs belaisvius ir karo grobį, kapitonas T. Balnas skubiai puolė Paširvinčio dvarą. Čia paėmė artilerijos būrį su visais šaudmenimis ir arkliais. Užėmęs Paširvinčio dvarą, kapitonas T. Balnas ant vieškelio iš Maišiagalos paliko apsaugą, o pats su likusiais kariais puolė Širvintas. Tačiau supratęs, kad vyr. leitenanto Statkevičiaus vora dar nepuola Širvintų, apsaugai nuo Maišiagalos įsakė prisijungti prie bataliono ir kartu pulti Širvintas.

Ruošiantis puolimui, apie dvi lenkų šaulių kuopos iš Širvintų, šiauriniu Širvintos upės krantu pradėjo pulti Motiejūnų kryptimi. Kitas lenkų dalinys puolė Motiejūnus iš Ramaškonių. Palaikę vieni kitus priešais, šie daliniai pradėjo susišaudymą. Tuo metu kapitonas T. Balnas puolė Širvintas.

Širvintose stovėję lenkai buvo išblaškyti, paimta daug karo grobio ir belaisvių. III batalionas patraukė Akmenių kryptimi. Pakeliui sutiko vyr. leitenanto Statkevičiaus II bataliono vorą ir kartu grįžo į Širvintas pasiimti dar likusio turto.

II bataliono vora, nustatytu laiku išžygiavo Akmenių kryptimi. Tačiau, nepriėjus Akmenių, ją prisivijo 7-ojo pulko vadas majoras Rėklaitis, kuris bataliono žygiavimą šiek tiek sulaikė ir iš bataliono vieną kuopą (4-ą šaulių kuopą) įsakė palikti rezerve. Pirmyn žygiavo tik 6-a ir 2-a šaulių kuopos. Turint omenyje, kad iš anksto buvo numatyta, jog II batalionas puls dviem kuopomis, galima daryti prielaidą, kad vyr. leitenantas Statkevičius pakeitė anksčiau priimtą sprendimą ir puolė visomis II bataliono pajėgomis.

Už Akmenių pradėjo šaudyti lenkų sargybos, bet buvo nublokštos. Toliau žygiuojant Širvintų kryptimi, lenkai iš šiaurinės Širvintų dalies atidengė šautuvų, kulkosvaidžių ugnį, o 6-os baterijos būrys iš Viesų atidengė artilerijos ugnį. Susišaudymas vyko apie dvi valandas, po to Širvintose pasigirdo šauksmai: „Valio!“. Priešo ugnis nutilo. Vorai slenkant pirmyn, nepriėjus Širvintų, II batalionas susitiko su III bataliono vyrais.

Kapitono Kemėžio vora nustatytu laiku išžygiavo pirmyn. Žygiuodami iš Pikūnų dvaro, išvijo lenkų sargybą, Šniponių kaime išblaškė lenkų užtvarą, kuri žygiavo mišku vieškelio Širvintos–Musninkai kryptimi. Šiauriau Beržės kaimo vora išėjo į vieškelį Širvintos–Musninkai ir ruošėsi žygiuoti į Širvintas, bet tuo metu pastebėjo, kad nuo Širvintų Musninkų link žygiuoja apie du batalionai lenkų karių. Kapitonas Kemėžis savo kuopai įsakė tuoj išsiskirstyti vilnimis ir atidengė į žygiuojančius lenkus šautuvų ir kukosvaidžių ugnį. Netikėtai užpulti lenkai išbėgiojo ant vieškelio palikę 12 kulkosvaidžių ir vežimus. Pasiėmusi grobį, kapitono Kemėžio kuopa atvyko į Širvintas ir susijungė su kapitono T. Balno vyrais. Tai buvo pergalė, nulėmusi tolimesnį Lietuvos kelią.

Užimant Širvintas buvo paimta: 2 patrankos, 90 arklių, 7 lauko virtuvės, 20 kulkosvaidžių, daug vežimų, šovinių, 360 belaisvių.

Mūšio inscenizacija

Planuojant pakartoti 1920 metų lapkričio 19 dienos lietuvių karių maršrutą, buvo susidurta su sunkumais: apsikeitė kraštovaizdis (tada kaimai buvo gatviniai, neišskirstyti į vienkiemius, kiek kitoks buvo kelių tinklas). Kraštovaizdį pakeitė melioracija. Širvintos upėje pastatytos dvi užtvankos. Ruošiant maršrutus Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos mokytojas, puikus apylinkių žinovas Romualdas Mikalajūnas sudarė schemą, kurioje pažymėjo Širvintos upę, kelius, brastas. Nustatyta, kad šiandieninis Motiejūnų kaimas yra apie 2 km šiauriau senojo kaimo. Išryškėjo, kad kovos su lenkais manevras – puikus manevrinio karo pavyzdys: Lietuvos kariuomenės daliniai pozicijas užimdavo prie kelių, tiltų, brastų. Sudarant maršrutą buvo vadovaujamasi Broniaus Kašelionio straipsniu „Kapitono Teodoro Balno veiksmai prieš lenkus 1920 metais“ (Širvintos, Versmė, Vilnius, 2000). Tame pačiame leidinyje skelbiamas Stanislovo Buchavecko straipsnis „1920 m. Širvintų–Giedraičių mūšyje apginta Lietuvos laisvė ir nepriklausomybė“, ten pat spausdinami to meto liudininkų atsiminimai, periodikos straipsniai.

Širvintų žemė susijusi su įvykiais atšiaurų 1920 metų lapkritį, kai būsimo mūšio lauke prie Širvintų ir Giedraičių lemiamoms tarpusavio kovoms jėgas kaupė XIV–XVIII amžiais vienoje valstybėje broliškai sugyvenusių tautų kariuomenės – lietuviai ir lenkai. Tiesa, pastaruosius, vadovaujamus generolo L. Želigovskio, lenkų istoriografija vadino (dar ir dabar neretai pavadina) maištininkais, neklausančiais maršalo J. Pilsudskio, tačiau tas „maištas“ buvo pernelyg baltais siūlais susiūtas…

Širvintų įvykiai, įėję į Lietuvos ir Rytų bei Vidurio Europos istoriją, turi ir savo priešistoriją. Ji atspindi labai komplikuotą jaunos Lietuvos Respublikos padėtį ir balansavimą ant valstybingumo ir jo praradimo ribos. 1919 metais vyko kovos ne tik su ekspansiją prieš Lietuvą vykdžiusios Lenkijos, kuri taip pat buvo neseniai atsikūrusi, kariniais daliniais, bet ir Lietuvą buvo užpludę ir „proletarinę revoliuciją“ į Europą nešusios Raudonosios armijos daliniai. Juose bolševikai, kaip vėliau J. Pilsudskio strategai teigė, bandė pabrėžti „lietuviškumo“ elementus. 1919 metais pavasarį prasidėjo Lietuvos vietovių vadavimas iš bolševikų okupacijos. Gegužio 7 d., po trumpų, bet įnirtingų kautynių, karininko K. Dragūnavičiaus kuopa užėmė Širvintas. Bolševikai buvo priversti pasitraukti į rytus. Tuo metu iš Vilniaus į Širvintas atvyko lenkų kariuomenės dalinys. Lenkija stengėsi užimti kuo didesnius Lietuvos plotus, iš kurių traukėsi pralaiminti bolševikų kariuomenė. Tą 1919 m. gegužės dieną Lietuvos ir Lenkijos kareivių susitikimas Širvintose buvo draugiškas. Deja, kai 1919 metų rudenį Lietuvai teko įtempti jėgas kovojant su bermontininkais, lenkų kariuomenė vėl pradėjo veržtis į Lietuvos gilumą. Lenkų daliniai užėmė kelis valsčius su Giedraičių, Želvos, Širvintų ir kitais miesteliais ir kaimais. Po to keliems mėnesiams Širvintos ir Širvintų valsčius vėl grįžo Lietuvos valdžion. Tačiau 1920 metų spalio 9 d. nauja Lenkijos agresija, sulaužiusi Suvalkų sutartį ir pridengta Želigovskio maišto marška, vėl įtraukė Širvintas į Lietuvos ir Lenkijos karo sūkurį. Prie Širvintų, kuriose išsilaikė Lietuvos kariuomenė, spalio mėnesio pabaigoje trims savaitėms sustojo fronto linija. Lenkai sparčiai ruošėsi tolimesnėms karinėms operacijoms prieš nedidelę karų nuniokotą Lietuvos valstybę. Pirmąsias lietuvių pergales prie Giedraičių nulėmė kovojusių priešininkų savybės. Po klastingo Vilniaus užgrobimo Lietuvoje kilo pasipiktinimas didesnės kariuomenės grobikiškais veiksmais. Vėl telkėsi savanoriai, papildantys negausią Lietuvos kariuomenę. O mūšyje blogiau ginkluoti ir mažesni lietuvių daliniai nugalėdavo pranašesnį priešą. Jis buvo įsiveržęs į svetimą žemę, o lietuviai gynė savo jaunos valstybės nepriklausomybę, o kartu – teisę ateityje kalbėti lietuviškai. Lenkų užimtuose Lietuvos miesteliuose ir aplinkiniuose kaimuose buvo terorizuojami civiliai lietuviai, uždaromos lietuviškos mokyklos, kunigams draudžiama su parapijiečiais kalbėtis lietuviškai ( M. Biržiška. Vilniaus golgota. P.95).( Pagal Lietuvos valsčiai. Širvintos).

Prisimenant tą laikmetį su didžiausia pagarba būtina paminėti mūsų kraštą apgynusius kovotojus:

JUOZĄ AKSTINAVIČIŲ, PETRO – gim. 1901-11-04 Varėnos vns. (Varėnos r.). Savanoris 1920-06-13–1924-02-04. Tarnavo pasienio policijoje. 1930 m. gyveno Širvintų vls., Kielių kaime. Apdovanojimo liudijimas Nr. 7140, išduotas 1931-08-31.

PETRĄ DALINKEVIČIŲ, JURGIO – gim. 1901-11-28 Baravykų kaime, Taujėnų vls.( Ukmergės r.). Puskarininkis. Tarnavo savanoriu 1919-10-07–1921-11-26. 1929m. gyveno Ukmergės apskr. Širvintų vls. Apdovanojimo liudijimas Nr. 4695, išduotas 1930-02-15.

JONĄ DALINKEVIČIŲ, ANTANO – gim. 1896-06-14 Perkailių k.Balninkų vls. (Molėtų r.) Ats. Viršila. Tarnavo savanoriu 1919-05-27-1924-01-17. Žemės gavo 1926m. Ukmergės apskr. Gelvonų vls. Stangvilų k. 1930m gyveno Širvintų vls. Porų k. Tarnavo policijoje. Apdovanojimo liudijimas Nr. 5465, išduotas 1930-08-11.

IGNĄ DAPKŲ, MOTIEJAUS – gim. 1899-01-24 Butkūnų k. Želvos vls. (Ukmergės r.). Tarnavo savanoriu 1919-06-20–1921-10-16. 1932 m. gyveno Širvintų vls. Šešuolėlių I dv. Apdovanojimo liudijimas Nr. 88888502, išduotas 1932-05-31.

BRONIŲ DIDŽIULĮ, IGNO – gim. 1901-01-18 Padnartakų k. Gelvonų vls. (Širvintų r). Tarnavo savanoriu 1920-03-11–1922-10-10. 1930 m. gyveno Širvintų vls. Giraikos vns. Apdovanojimo liudijimas Nr. 4959, išduotas 1930-04-30.

NIKODEMĄ GRANICKĄ, VLADO – gim.1899-09-21 Rundžių k. Žemaitkiemio vls. (Ukmergės r.). Metrikuose – Kirkstūnas. Tarnavo savanoriu 1919-06-20–1921-10-16. 1932 m. gyveno Širvintų vls. Avižonių k. Apdovanojimo liudijimas Nr. 6906, išduotas 1931-06-22.

JUOZĄ INČIŪRĄ, KAJETONO – gim. 1894-05-31 Pliškių vns. Širvintų vls. (Širvintų r.). Įstojo savanoriu 1919-07-04. Sav. LKKSK 1933-11-14 prot. Nr 255. 1932 m. gyveno Giedraičių vls. Viteikių k. Apdovanojimo liudijimas Nr. 9368, išduotas 1933-11-30.

JUOZĄ JAŠČEMSKĄ, STASIO – gim.1899-08-03 Burnių plv. Žeimių vls. (Jonavos r.). Tarnavo savanoriu 1919-03-26–1921-10-13. 1929 m. gyveno Gelvonų vls. Žebavos dv., vėliau Širvintų vls. Avižonių k. Tarnavo pasienio policijoje. Apdovanojimo liudijimas Nr. 4498, išduotas 1930-02-15.

KAROLĮ JOČĮ, IGNO – gim. 1887-03-25 Jusiškio k. Širvintų vls. (Širvintų r.). Tarnavo savanoriu 1919-03-14–1920-05-01. 1930 m. gyveno ukmergės apskr. Pabaisko vls. Skominėlių vns., kur buvo gavęs žemės. Nuo 1933m. gyveno Kaune. Apdovanojimo liudijimas Nr. 4926, išduotas 1930-04-30.

PRANĄ KARALIŲ, VINCO – gim. 1902-01-10 Degučių k. Širvintų vls. (Širvintų r.). Tarnavo savanoriu 1919-06-09–1919-09-23, paleistas dėl ligos – antrą kartą 1920-08-21–1922-10-04. Buvo 8 mėnesius lenkų nelaisvėje. 1929 m. gyveno Biržų apskr. Pasvalio vls.Kurkliškių k. Apdovanojimo liudijimas Nr. 3522, išduotas1929-08-21.

VIKTORĄ KYBARTĄ, SIMO – gim. 1900-06-05 Neveronių k. Gelvonų vls. (Širvintų r.). Tarnavo savanoriu 1919-05-07–1921-10-25. 1929 m. tarnavo pasienyje Širvintų vls. Apdovanojimo liudijimas Nr. 3846, išduotas 1929-11-11.

IZIDORIŲ EDUARDĄ KRIAUNAITĮ – gim. 1899-09-25 Novosiolkų k. Širvintų vls. (Širvintų r.). Mirė 1964-06-30 JAV Niujorko vls. Andes mst. Kapitonas 1927 m. Įstojo savanoriu 1919 m. į 2-ąjį raitelių eskadroną Gen. Štabo plk. Tarnavo iki 1940 m. LLA Vilniaus apygardos narys (slapt. Mongirdas). Apdovanotas I laipsnio kryžiumi „Už Tėvynę“. Apdovanojimo liudijimas Nr. 57, išduotas 1928-04-23.

STEPĄ LAZAUSKĄ, ZIGMANTO– gim. 1902-01-04 Poriškių k. Širvintų vls. (Širvintų r.). San. Puskarininkis. Įstojo savanoriu 1919-07-14. 1928 m. tarnavo virštarnybiniu 8 pulko ligoninėje. Apdovanojimo liudijimas Nr. 158, išduotas 1928-05-30.

VINCĄ LEŠČIŲ, JOKŪBO – gim.1900-06-04 Puntuko k. Anykščių vls. (Anykščių r.). Tarnavo savanoriu 1919-05-16–1921-10-20. 1930 m. gyv. Širvintų vls. Rimučių k. Apdovanojimo liudijimas Nr. 7655, išduotas 1931-12-16.

ADOMĄ LINKEVIČIŲ, KAZIO – gim. 1894-12-09 Vidiškių mst. Žemaitkiemio vls. (Ukmergės r.). Puskarininkis. Tarnavo savanoriu 1919-06-17–1920-06-20. 1929 m. tarnavo pasienio policijoje Ukmergės apskr. Širvintų vls. Apdovanojimo liudijimas Nr. 3701, išduotas 1929-10-21.

VLADĄ SKORUPSKĄ, MYKOLO – gim. 1895-09-29 Šniponių k. Širvintų vls. (Širvintų r.). Mirė 1961-05-20 Kaune. Pulkininkas leitenantas 1922-01-02. Savanoris nuo 1918-11-10. Apdovanotas Vyčio kryžiumi I ir II laipsnio ordinais. Išėjęs į atsargą gyveno Širvintų vls. Peliškių k. 1925–1926 m. mokėsi Čekoslovakijoje. Tarnavo iki 1940 m. suimtas, 1945 represuotas. Apdovanojimo liudijimas Nr. 70, išduotas 1928-04-30.

MIKĄ STAKAUSKĄ, JURGIO – gim. 1898-10-16 Šešuolėlių I k. Širvintų vls.( Širvintų r.). Tarnavo 1919-07-15–1922-01-11. 1932 m. gyveno Gelvonų vls. Pakalniškių k. Apdovanojimo liudijimas Nr. 9445. Išduotas 1934-03-12.

IGNĄ STIMBURĮ, MATO – gim. 1899-09-14 Tatkūnų k. Deltuvos vls. (Ukmergės r.). Tarnavo 1919-07-29–1922-01-11. 1930 m. tarnavo Ukmergės apskr. policijoje, gyveno Širvintų vls. Apdovanojimo liudijimas Nr. 6761, išduotas 1931-04-30.

JONĄ TATARĖLĮ, MYKOLO – gim. 1900-08-20 Grablios k. Širvintų vls. (Širvintų r.). Jaun. Puskarininkis. Tarnavo 1919-06-01–1921-12-01. 1929 m. gyveno Gelvonų vls. ir dvare. Apdovanojimo liudijimas Nr. 5104, išduotas 1930-05-30.

STASĮ MYKOLĄ VALINAVIČIŲ, ADOMO – gim. 1897-12-20 Norvaitiškių k. Šumsko vls. (Vilniaus r,). Apdovanotas Vyčio Kryžiumi LKKSA – apdovanotas savanorio medaliu. Atsargos viršila. Savanoris 1919-03-16–1922-12-12 1 p. p., 1923-01-01–1923-06-01 partizanas. 1930–1939 dirbo policininku Gelvonuose. 1939 m. gyveno Širvintų vls. Seterių k., 1944 – Gelvonuose. Apdovanojimo liudijimas Nr .9991, išduotas 1937-05-31.

LIUDĄ VASIUKEVIČIŲ, ANTANO – gim. 1900-09-14 Dailidžionių k. Širvintų vls.(Širvintų r.). Tarnavo 1919-06-27–1921-10-17. Buvo sužeistas. 1930 m. gyveno Musninkų vls. Paširvinčio dv. Apdovanojimo liudijimas Nr. 7120, išduotas 1931-06-25.

KAZĮ VEIKŠĄ, STASIO – gim. 1900-01-02 Užvenčio miest. (Kelmės r.). Vyr. puskarininkis. Tarnavo 1918-12-08–1921-12-04. 1929 m. tarnavoUkmergės apskr. Širvintų vls. pasienio policijos 3 rajone. Apdovanojimo liudijimas Nr. 3425, išduotas 1929-07-31.

STASĮ VERBICKĄ, JONO – gim. 1902-03-024 Bardiškių k. Deltuvos vls. (Ukmergės r.). Tarnavo 1919-04-01–1920-04-13. 1928 m. dirbo Širvintose 4 nuovados policininku. Apdovanojimo liudijimas Nr. 811, išduotas 1928-08-29.

ADOMĄ VINCIŪNĄ, TOMO – gim. 1899-07-01 Šiaukių k. Gelvonų vls. (Širvintų r.). Tarnavo 1919-05-03–1921-12-19. 1929 m. gyveno Širvintų vls. Nečionių k. Apdovanojimo liudijimas Nr. 6716, išduotas 1931-04-21.

ALEKSĄ ZANKAVIČIŲ, SIMONO – gim. 1899-09-23 Baltarusijoje, Švenč. Apskr. Vaistamo vls. Karaliaučių (Koralewcy) k., (Zankovičius, Zankevičius). Puskarininkis. Tarnavo 1919-01-07–1921-12-13. Gyveno Širvintų mst. 1921–1932 tarnavo sekretoriumi Širvintų vls. valdyboje, Taikos teisme, Žiežmarių ir Kietaviškių vls. valdybose. 1932 m. gavo sklypą Kaune. Apdovanojimo liudijimas Nr. 6346, išduotas 1931-02-25.

JUOZĄ ZURZĄ, STASIO – gim. 1902-03-09 Zizdros dv. Žemaitkiemio vls. (Ukmergės r.). Tarnavo 1919-06-20–1921-07-07. 1928 m. gyveno Širvintų vls.ir mst. Apdovanojimo liudijimas Nr. 2379, išduotas 1929-05-31.