2021 m. Rugpjūčio mėn. 8 d.

Asociacija "Širvintų miesto bendruomenė" dalyvavo projektinėje veikloje pagal Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2021 metų veiksmų plano 1.1.4 priemonę "Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse". Vykdydami projektą "Jei galiu Lietuvą pažinti Aš, gali ir Tu", organizavome kelionę į Zanavykų kraštą. Smagu, kad į mūsų kvietimą pakeliauti atsiliepė nemažai žmonių, teko net užsakyti didesnį autobusą. Tad užpildę visas vietas, ankstyvą sekmadienio rytą išsiruošėme į kelionę. Kelias pastarąsias dienas apniukęs dangus buvo mums draugiškas ir kelionę pradėjome saulės spinduliams žadant gerą dieną. Programa buvo gana plati. Apsilankėme Plokščiuose, kurie garsėja vienintele Lietuvoje upe - gatve. Pirmas įspūdis, išvydus šią vietą, dviprasmiškas: logiškai sunku suprasti, kodėl tas mažutėlis upelis vadinamas gatve?! Tačiau apsižvalgius tikrai įsitikini, kad į sodybas privažiuoti nėra jokio kito kelio, tik tas, kuris „eina“ per vandenį, tad gyventojai savo namų kiemus pasiekia tik važiuodami seklaus upelio vaga. Taip pat Plokščiuose aplankėme sakralią vietą: akmeniniais laipteliais nusileidus į Didžiupio upelio slėnį, jo šlaite matyti šaltinėlis ir akmeninė koplytėlė, vadinama „Šventaduobe“. Manoma, kad šaltinėlio vanduo turi gydomųjų galių. Pasisėmę vandens toliau keliavome į Zyplių dvarą, kurio menėmis mus vedžiojo ir dvaro istoriją pasakojo dvaro dama Rūta. Aplankėme ir pasigrožėjome menėse eksponuojamomis parodomis. O restorano "Kuchmistrai" mergučės vaišino mus tradiciniais zanavykų krašto patiekalais, apie zanavykų tradicijas, tautinį kostiumą bei gyvenimo būdą pasakojant dvaro martelei.

Susižavėjimo šūksnių sulaukė "trečiasis užnešimas" - kopūsto galva, net kelias valandas kepta krosnyje. Kaip smagu buvo pasilabinti su garsiuoju Lukšių seniūnu Vidu Cikana ir gauti jo pažadą, kurį dar palaikysime paslaptyje. Po sočių pietų laukė kelionė į Gelgaudiškio dvarą. Gelgaudiškio dvaras pasitiko mus ištaiginga puošyba - secesija. Dvaro ponia Diana ne tik papasakojo dvaro istoriją, bet ir supažindino su dvaro menėmis, jų puošimo subtilybėmis. O atsiveriantys nuo terasos peizažai vertė pasidaryti nuotraukas atminčiai.

Į Kidulių dvarą atvykome tuo metu, kai dvaro ponaitės ruošėsi pokyliui. Jos buvo tokios svetingos, kad pakvietė ir mus. O kaip eisi į pokylį jei nemoki valso, polkos ar polonezo? Tad mielai priėmėme ponių siūlomas pamokas. Ponių geranoriškumui nebuvo ribų. Jos net pasiūlė mums drabužių pasipuošti pokyliui. Kaip atsisakysi?

Nuostabūs vaizdai atsiveria nuo Sudargo piliakalnių. Visi penki piliakalniai verti pasivaikščiojimų jais, tačiau vaizdai nuo Vorpilio - tiesiog užburiantys, kaip ir Sudargo legenda, kurią išgirdome.

2020 m. birželio mėnesį Sudarge buvo atidengtas paminklas visame pasaulyje žinomam ir Lietuvoje pamėgtam Džeromo Selindžerio (Jerome'o Davido Salingerio) romanui „Rugiuose prie bedugnės“. Išgirdome šio paminklo atsiradimo istoriją.

Diena, pilna įspūdžių, prabėgo nepastebimai. Tačiau pamatyti vaizdai, sužinotos istorijos ilgam liks atmintyje. Tą patvirtino ir kelionės atgal metu surengta viktorina. Visi klausimai atsakyti, atminimo dovanėlės ir prizai išdalinti, nuotaikos puikios ir jau planuojam naujas keliones.

Už nuotraukas dėkojame kelionės dalyviams.

2021 m. Liepos mėn. 25 d.

Vasara – puikus metas papildyti savo žinias apie Lietuvos kraštą. Dalinamės vaizdais iš Kupiškio apylinkių. Maršrute – Pažambės kabantis tiltas, taip pat arkinis Paliūniškio tiltas per Lėvens upę, pastatytas 1933 m. inžinieriaus Kazio Germano. Susiradom ir atsigaivinom Vilktupio šaltinio vandeniu. Užsukom į Tiltagalių koplyčią. Išlikę įrašai sienose liudija, jog šis liaudies architektūros statinys buvo baigtas 1859 m. Šventovė dabar pripažinta vietinės reikšmės architektūros paminklu, yra saugoma valstybės. Iki šiol autentiškos išlikusios koplyčios sienos iš įvairaus dydžio akmenų, kalkių ir molio.

Ar žinot, kas yra Magazinas? Tai istorinis statinys, kuriame buvo įrengtas atsarginis javų sandėlis su kaupiamomis sunkmečiui – bado ir nederliaus atveju – grūdų atsargomis. Magazinai buvo steigiami valstybės valdžios liepimu arba dvarininkų iniciatyva. Atidavę tam tikrą dalį derliaus į magazinus, prireikus žemdirbiai galėjo skolintis iš jų maistui arba sėklai. Savo reikšmę šie atsargų sandėliai prarado per Pirmąjį pasaulinį karą. Vienas iš nedaugelio išlikusių tokių magazinų pastatų yra ir Subačiuje. Kaipgi neužsuksi ir neapsilankysi dar ir Subačiaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje?

Verta užsukti į Palevėnę su ant kalvos stovinčia barokine bažnyčia, buvusiu domininkonų vienuolynu ir gražiai tvarkoma buvusio Komaro dvaro teritorija. Netolies - Stirniškių atodanga, Buivėnų ąžuolas.

Kupiškis pasitiko nuostabia Kristaus žengimo į dangų bažnyčia, pasivaikščiojome dendroparke „Uošvės liežuvyje“, pasižvalgėme nuo Aukštupėnų piliakalnio su gyvenviete, pasigrožėjome H. Orakausko skulptūra „Baltų pasaulio medis“.

O grįžtant užsukam į Papilių piliakalnį.

Aplankom Migonis. Juk čia gimė įžymus Lietuvos architektas Laurynas Stuoka – Gucevičius.

Viešintų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios 55 m. aukščio bokštas taip pat kviečia užsukt.

Andrioniškis – miestelis Anykščių rajone. Čia stovi Andrioniškio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia (pastatyta 1935 m.), paminklas partizanui, Algimanto apygardos vadui Antanui Slučkai - Šarūnui.

Atsigaivinti ir akis paganyti stabtelime Vetygalos atodangoje, o kaip nenusifotografuosi taip retai sutinkamuose Lietuvoje tikrų rugių laukuose?

2020 m. Lapkričio mėn. 21 d.

Minint reikšmingą Širvintų-Giedraičių-Musninkų mūšio 100-mečio sukaktį, šalia Giedraičių miestelio, Lietuvos kariuomenės iniciatyva, iškilo naujas Nepriklausomybės kovų atminimo simbolis. Mūšio vietoje ant kalvos atidengta skulptūra – stilizuotas pabūklas, skirtas Giedraičių mūšio šimtmečiui paminėti. Taip Molėtų kraštas pagerbė Lietuvai svarbaus 1920 m. mūšio pergalę.

Iš Širvintų rajono vadovybės nei jokios iniciatyvos, nei jokių konkrečių darbų atminimo įamžinimui nesulaukiame. O mūsų pastangos ir iniciatyva mūsų lėšomis pastatyti atminimo lentas Širvintų valsčiaus savanoriams ir Vyties Kryžiaus kavalieriams sulaukė tik trumpo atsakymo "projekto sprendiniams nepritarta". Bet tai tikrai nesutrukdys mums ir toliau rūpintis ir prižiūrėti atmintinas vietas. Po koplytstulpių, žyminčių svarbias mūšiui vietas ir vietos aplink juos sutvarkymo ėmėmės savanorių kapų tvarkymo. Tiesa, šiais metais čia jau buvo kažkas padirbėjęs, tad mums beliko tik sugrėbti lapus ir nušluoti takus.

Džiaugiamės, kad rėmėjų dėka nors ir laikinomis lentomis įamžintas Širvintų valsčiaus savanorių ir Vyties Kryžiaus kavalierių atminimas. Vis dar turim vilties, kad Širvintų rajono savivaldybės vadovės pagaliau supras mūšio svarbą, pakeis savo sprendimą ir leis savanorių atminimą įamžinti tinkamai.

2020 m. Lapkričio mėn. 14 d.

Artėja garsaus ir Lietuvai svarbaus Širvintų-Giedraičių mūšio 100-metis. 1920 m. lapkričio 17- 21 d. kovose už nepriklausomybę Lietuvos kariuomenės kariai Širvintų mūšyje atrėmė lenkų agresiją ir sustabdė Lenkijos kariuomenės Liucijaus Želigovskio rinktinės veržimasi gilyn į Lietuvą.

Jau kelinti metai tvarkome atmintinas šių kautynių vietas. Šiomis dienomis (laikydamiesi saugumo reikalavimų, ribojamo žmonių skaičiaus) vėl nušienavome ir sugrėbėme žolę aplink 5 koplytstulpius netoli Gavėnių, Motiejūnų, Juodelių, Zibalų ir Dūdiškių kaimų, nuvalėme pačius koplytstulpius. Darbo nemažai, o tamsesni vakarai prasideda vis anksčiau, tad kitai dienai dar liko sutvarkyti savanorių kapus Širvintų miesto kapinėse. Kviečiame lapkričio 17-21 d. ant šių kapų uždegti žvakutes ir pagerbti žuvusius už Lietuvos laisvę.

Mūsų bendruomenės keliautojų klubas nesnaudžia ?
Jei mėgsti keliauti, gali prisijungti!

Ar dar neaplankėte Jonavos rajone, Šveicarijos seniūnijoje esančio pažintinio tako „Kopa“?
Jei ne, suskubkite, nes jau greitai jį savo žinion perima kariuomenė. Kaip rašoma žiniasklaidos priemonėse, „Dumsių girioje susiformavusi viena didesnių Lietuvoje žemyninių kopų ir pažintinis takas kariuomenės planuose atsidūrė dar praėjusių metų vasarą, kai vyriausybė pritarė dalį Pabradės ir Gaižiūnų karinių poligonų teritorijų miško plotų paversti kitomis naudmenomis“. Neva, tai padės užtikrinti Lietuvos ir sąjungininkų karių pratybų įvairovę ir gerinti treniruočių sąlygas minėtuose poligonuose. Tad, kol dar viskas nesunaikinta po tankų vikšrais, suskubkite pasigrožėti. Ir ten tikrai yra kur „akis paganyti“.

2020 m. Spalio mėn. 7 d.

Spalvoms vis labiau užvaldant gamtą, saulėtiems orams neužleidžiant vietos darganoms, siūlome suskubti, pasigrožėti ir pasivaikščioti Dūkštos pažintiniu taku, į kurį širvintiškiams ne taip jau toli ir važiuoti. Mes jį aplankėme ir nenusivylėme. Nors internetinėje erdvėje šis takas pristatomas kaip "vienas sudėtingiausių, daug fizinių jėgų reikalaujantis", mes tikrai nenuvargome ir galim patvirtinti, kad tai gal vienas iš įdomiausių Neries regioninio parko maršrutų, kuriuo tikrai verta keliauti.

2020 m. Spalio mėn. 6 d.

Šį vakarą Širvintose vykę debatai su kandidatais į Seimo narius nesulaukė didesnio visuomenės dėmesio. O ir bendrų žinių klausimai, paruošti kandidatams, sukėlė tik šypsnius. Klausimai kandidatams buvo nelygiaverčiai. Vieniems teko atsakinėti į klausimus apie tai, kokia didžiausia politinė frakcija Europos parlamente, arba kiek ten narių yra, o kitiems - kiek trunka prezidento kadencija ar kokia minimali alga neatskaičius mokesčių. Įdomu buvo išgirsti kokius politikus ir ekonomistus kandidatai labiausia vertina ir už ką iš dalyvaujančių debatuose (atmetus savo kandidatūrą) balsuotų pats kandidatas. Vieni sulaukė net po keletą kolegų balsų, kiti taip ir liko neįvertinti. Bet svarbiausias jų vertinimas bus sekmadienį. Ateikit į rinkimus ir balsuokit atsakingai!

2020 m. Spalio mėn. 4 d.

Kaip smagu turėti draugų ir nuoširdžiai džiaugtis kolegų pasiekimais. Šį kartą svečiuojamės Kiauklių kaimo bendruomenėje, su kuria sieja jau ne vienerių metų draugystė. 21-erius metus kiaukliškiai, švęsdami rudens darbų pabaigtuves, sukviečia svečius į Cepelinų balių. Tad ir šiais metais, derindamiesi prie ypatingų sveikatos saugos sąlygų, savo tradiciją jie sugebėjo pratęsti. Ir šventė tikrai pavyko! Buvo visko: ir sočių cepelinų, ir skanių pyragų, ir skambių dainų, ir spalvingų menų, ir kruopščių rankdarbių, ir įdomių edukacijų.
Sakome AČIŪ darbščioms šeimininkėms ir renginio organizatorei Astai Amankavičienei.

Už nuotraukas dėkojam Neringai Tuškevičienei bei renginio dalyviams - bendruomenės nariams.

2020 m. Rugsėjo mėn. 20 d.

Jau ne pirmi metai neliekam abejingi Dalios Andželos Ėmužytės kvietimui į „Gurmanų fiestą“. Jau gal vienuoliktą kartą vykstantis, originalus ir visoje Lietuvoje žinomas renginys iš jos pareikalauja daug išmonės ir organizacinio darbo pastangų. Tad jos kvietime patalpintą prašymą- atsivežti gerą orą ir nuotaiką- įvykdėme su kaupu, nepritrūko nei vieno, nei kito. O ar žinote, kodėl šitas renginys taip pavadintas? Ne, ne tik todėl, kad čia gali paragauti ir įsigyti įvairių, ožkų dovanotų, produktų. Dar ir todėl, kad ožka pati yra gurmanė. Ji žino, kiek ir ko ėsti, jos racione yra apie 200 augalų. Bet sugrįžkim prie šventės. Kaip visada, čia buvo pagalvota ir apie suaugusius, ir apie vaikus- pramogų netrūko niekam: milžiniški muilo burbulai, šlykštukai, veislinių ožkų paroda, ožkos mėsos ir sūrių patiekalų degustacija, ūkininkų turgelis, jodinėjimas žirgais, sportinės rungtys, paveikslų galerija, spektaklis vaikams ir muzikinis spektaklis suaugusiems. Ačiū Andžela Dalia Ėmužytė už Jūsų pastangas ne tik populiarinant Lietuvoje ožkininkystę, bet ir kuriant šventes žmonėms!

2020 m. Rugsėjo mėn. 19 d.

Bet kokia renginio idėja, sietina su vienybe, jau yra vertybė. O mūsų protėvių istorijoje vienybė buvo ta varomaja jėga, kuri tą istoriją mums ir padovanojo. Kas, kur ir kuo būtume dabar jei 1236 m. Saulės mūšyje nebūtų susivieniję žemaičiai ir žiemgaliai, nebūtų sumušę ir sunaikinę Kalavijuočių ordino?

Renginys Baltų vienybės dienai ir Rudens lygiadieniui pažymėti Kernavėje, kaip visuomet, buvo gerai suorganizuotas, apgalvotas ir techniškai išspręstas. O piliakalniai, pasipuošę spalvų, formų ir šviesų jūra buvo fantastiški.

Ačiū Kernavės folkloro ansambliui „Medgrinda“ už istorijos atminties puoselėjimą, už širdis šildančias ir pasididžiavimą savo tauta kuriančias akimirkas.