2021 m. Rugpjūčio mėn. 8 d.

Asociacija "Širvintų miesto bendruomenė" dalyvavo projektinėje veikloje pagal Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2021 metų veiksmų plano 1.1.4 priemonę "Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse". Vykdydami projektą "Jei galiu Lietuvą pažinti Aš, gali ir Tu", organizavome kelionę į Zanavykų kraštą. Smagu, kad į mūsų kvietimą pakeliauti atsiliepė nemažai žmonių, teko net užsakyti didesnį autobusą. Tad užpildę visas vietas, ankstyvą sekmadienio rytą išsiruošėme į kelionę. Kelias pastarąsias dienas apniukęs dangus buvo mums draugiškas ir kelionę pradėjome saulės spinduliams žadant gerą dieną. Programa buvo gana plati. Apsilankėme Plokščiuose, kurie garsėja vienintele Lietuvoje upe - gatve. Pirmas įspūdis, išvydus šią vietą, dviprasmiškas: logiškai sunku suprasti, kodėl tas mažutėlis upelis vadinamas gatve?! Tačiau apsižvalgius tikrai įsitikini, kad į sodybas privažiuoti nėra jokio kito kelio, tik tas, kuris „eina“ per vandenį, tad gyventojai savo namų kiemus pasiekia tik važiuodami seklaus upelio vaga. Taip pat Plokščiuose aplankėme sakralią vietą: akmeniniais laipteliais nusileidus į Didžiupio upelio slėnį, jo šlaite matyti šaltinėlis ir akmeninė koplytėlė, vadinama „Šventaduobe“. Manoma, kad šaltinėlio vanduo turi gydomųjų galių. Pasisėmę vandens toliau keliavome į Zyplių dvarą, kurio menėmis mus vedžiojo ir dvaro istoriją pasakojo dvaro dama Rūta. Aplankėme ir pasigrožėjome menėse eksponuojamomis parodomis. O restorano "Kuchmistrai" mergučės vaišino mus tradiciniais zanavykų krašto patiekalais, apie zanavykų tradicijas, tautinį kostiumą bei gyvenimo būdą pasakojant dvaro martelei.

Susižavėjimo šūksnių sulaukė "trečiasis užnešimas" - kopūsto galva, net kelias valandas kepta krosnyje. Kaip smagu buvo pasilabinti su garsiuoju Lukšių seniūnu Vidu Cikana ir gauti jo pažadą, kurį dar palaikysime paslaptyje. Po sočių pietų laukė kelionė į Gelgaudiškio dvarą. Gelgaudiškio dvaras pasitiko mus ištaiginga puošyba - secesija. Dvaro ponia Diana ne tik papasakojo dvaro istoriją, bet ir supažindino su dvaro menėmis, jų puošimo subtilybėmis. O atsiveriantys nuo terasos peizažai vertė pasidaryti nuotraukas atminčiai.

Į Kidulių dvarą atvykome tuo metu, kai dvaro ponaitės ruošėsi pokyliui. Jos buvo tokios svetingos, kad pakvietė ir mus. O kaip eisi į pokylį jei nemoki valso, polkos ar polonezo? Tad mielai priėmėme ponių siūlomas pamokas. Ponių geranoriškumui nebuvo ribų. Jos net pasiūlė mums drabužių pasipuošti pokyliui. Kaip atsisakysi?

Nuostabūs vaizdai atsiveria nuo Sudargo piliakalnių. Visi penki piliakalniai verti pasivaikščiojimų jais, tačiau vaizdai nuo Vorpilio - tiesiog užburiantys, kaip ir Sudargo legenda, kurią išgirdome.

2020 m. birželio mėnesį Sudarge buvo atidengtas paminklas visame pasaulyje žinomam ir Lietuvoje pamėgtam Džeromo Selindžerio (Jerome'o Davido Salingerio) romanui „Rugiuose prie bedugnės“. Išgirdome šio paminklo atsiradimo istoriją.

Diena, pilna įspūdžių, prabėgo nepastebimai. Tačiau pamatyti vaizdai, sužinotos istorijos ilgam liks atmintyje. Tą patvirtino ir kelionės atgal metu surengta viktorina. Visi klausimai atsakyti, atminimo dovanėlės ir prizai išdalinti, nuotaikos puikios ir jau planuojam naujas keliones.

Už nuotraukas dėkojame kelionės dalyviams.