2020 m. Sausio mėn. 25 d.

Ar žinojot, kad sausio 25 diena liturginiame kalendoriuje skirta paminėti pirmųjų krikščionių persekiotojo Sauliaus stebuklingam atsivertimui. Jis tapo vienu uoliausių Kristaus mokslo skleidėjų tarp to meto pagonių, žinomas apaštalo Pauliaus (Povilo) vardu. Ši diena ypatinga tuo, kad tą dieną visi įdėmiai stebėdavo orus. Buvo tikima, kad tos dienos priešpiečio oras atitinka pirmąją, o popietinis – antrąją žiemos pusę. Jeigu tądien saulėta, buvo spėjama būsiant gražią vasarą ir gerus metus, jei debesuota – tais metais daug žmonių mirsią, jeigu lyja ar sninga, tąmet būsiąs didelis brangymetis, nes javai supus, o jei smarkus vėjas pučia, tarp žmonių galintys kilti dideli neramumai.

Buvo sakoma, kad sausio 25 d. iš žiemos miego atsibundanti meška ir apsiverčianti ant kito šono. Jeigu apsidairiusi pamato savo ilgą šešėlį, taria dar toli esant pavasarį, vėl gulasi ir užmiega. Tada ir pavasaris būnąs vėlyvas, o antroji žiemos pusė šaltesnė ir sunkesnė žmonėms. Jeigu diena ūkanota, ir meška nemato šešėlio, tada mano, jog jau metas keltis, ant antrojo šono miegoti nebesigula. Tuomet kita žiemos pusė būnanti šiltesnė, o pavasaris ankstyvas. Tad liaudis sausio 25 d. laikė pusiaužiemiu.

Liaudies tikėjimai aiškiai rodo šį kalendoriaus momentą buvus naujo virsmo metu. Mokslininkai daro išvadą, kad ta diena aiškiai siejasi su senovine pagoniškąja Kirmių švente, kai prie vaišių stalo buvo kviečiami naminiai žalčiai tam, kad, visų valgių paragaudami, juos pakrikštytų, vadinasi, palaimintų, kartu palaimindami žmonių naujųjų metų darbus ir jų vaisius. Vadinasi, Krikštai turėję būti metų pradžios šventė. Tada suprantama, kodėl žmonės tokią didelę reikšmę skyrė kai kuriems tos dienos draudimams.

Palangiškiai žemaičiai vengė tądien iš miško malkų vežtis, kad kartu neparsivežtų kirminų, vabzdžių vikšrų, kurie paskui visus metus nuo lubų į dubenį krisią. Tą dieną ir vilnų neverpė, jų nekaršdavo, kad vasarą kandys drabužių nesuėstų. Varėniškiai dzūkai sausio 25-ąją bulvių nevalgydavo, kad jos vasarą nekirmytų. Priekuliškiai Šv. Pauliaus dieną vengė bet ką su kirviu dirbti, gręžti, sukti, vis bijodamiesi kandžių. Žemaičiai tądien būtinai papurtydavo sodo obelis, taip žadindami jas iš žiemos miego. Tikėjo tada būsiant didesnį obuolių derlių. Visa tai rodo senovėje šį metą buvus realaus posūkio į pavasarį pradžia ir žmones stengusis naują laikotarpį sėkmingai pradėti, kad pradžia lemtų visų metų sėkmę. XX a. antrojoje pusėje liaudiškasis sausio 25-osios svarbos prisiminimas išsitrynė iš žmonių atminties.

Gamtą šiandien stebėjome ir mes. Ir nors ne visus faktus mums pavyko patvirtinti, bet praleistas gamtoje laikas buvo NUOSTABUS.

2020 m. Sausio mėn. 21 d.

VšĮ "Europos namai" pakvietė Širvintų miesto bendruomenės atstovą į fokus grupės diskusiją, kurios metu buvo bandoma išsiaiškinti, kokios teisinės, finansinės, organizacinės ir kitos problemos kyla asmenims įsitraukiant į bendruomeninę veiklą, taip pat kokios priemonės ir sąlygos skatintų gyventojus dalyvauti bendruomeninėje veikloje. Daug dėmesio buvo skiriama savanorystės problemoms. Renginys buvo organizuotas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu siekiant nustatyti problemas ir numatyti priemones, kurios sudarytų palankesnes sąlygas visuomenei aktyviau dalyvauti bendruomeninėje veikloje. Diskusijoje Širvintų miesto bendruomenę atstovavo pirmininkė A. Skeberienė. Taip pat dalyvavo Vilniaus, Kauno, Kauno rajono bendruomenių organizacijų atstovai, Kaišiadorių VVG ir Lietuvos VVG tinklo pirmininkės, LVBOS sekretorė, Apibendrinti diskusijos ir projekto rezultatai bus paskelbti projektui pasibaigus.

Nuotraukos diskusijos dalyvių.

2019 m. Gruodžio mėn. 21 d.

Jau trečią kartą sukvietėme Širvintų krašto vietos bendruomenes į sueigą "Linksmasis karnavalas 2020". Vakaro energijos užtaisą kūrė bendruomenių prisistatymai. O čia jau fantazijos joms netrūko: linksmieji nykštukai atnešė nuoširdų sveikinimą, pelytės svaigino savo dainomis, kojas vertė kilnoti kapelos muzikantai, į eiles sugulė savo bendruomenes pristatymai, raganos būrė ateisiančius metus, raudonkepuraitė su savo svita linksmino spektaklio žiūrovus. Didelis AČIŪ mūsu kolegoms - Kiauklių bendruomenei ir jos vadovei Asta Amankaviciene uz bendradarbiavimą, linksmą vakaro scenarijų ir šmaikštų vedimą. Dėkui Daliai Kiaulevičiūtei už muzikinę vakaro dalį. Ačiū mūsų vakaro garso operatoriui Daumantui. Ačiū nuostabiam "Lelijos" kolektyvui už skanius patiekalus ir puikų aptarnavimą, G. Janušienei už burnoje tirpstančius saldėsius. Dėkui žiniasklaidai už mums skirtą dėmesį ir laiką. Ačiū mūsų mylimoms "Krašto žinioms" už nuotaikas atspindintį fotoreportažą.

2019 m. Gruodžio mėn. 7 d.

Žymiausia LDK pilis Baltarusijoje - į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtraukta Myro pilis (Мір), nes didžiulė ir ~1995 m. pilnai atstatyta. Dabar čia - muziejus. Pilis pradėta statyti didiko Jurgio Iljiničiaus XV pabaigoje - dar tada, kai mūrines pilis galėjo sau leisti turėti tik pats didžiausias elitas. Vėliau gotikiniai mūrai atiteko Radviloms, kurie juos pabaigė renesansiniu stiliumi.

Pirmoji medinė Naugarduko pilis buvo pastatyta Rusios kunigaikščių XI a. XIII a. pradžioje Naugarduko žemes užėmė Lietuvos kunigaikštis Erdvilas. Vėliau jos perėjo Lietuvos karaliaus Mindaugo sūnaus Vaišvilos žinion. Yra versijų, kad būtent Naugarduko pilyje buvo karūnuotas Mindaugas ir čia buvusi pirmoji Lietuvos sostinė. Mūrinė pilis pastatyta Vytauto Didžiojo valdymo laikais. Kas iš jos liko - nuotraukose

2019 m. Rupjūčio mėn. 23 d.

Baltijos kelyje vieni jame jau stovėjome ir 1989 m. rugpjūčio 23d., minėdami Molotovo-Ribentropo pakto 50-ąsias metines. Kiti tada dar tik laikėsi įsikibę į tėvų rankas. Bet ir tada ir dabar buvom tikri dėl savo laisvės.

2019 m. Birželio mėn. 28-30 d.

6-asis bendruomenės gimtadienis kitaip - turistinis žygis prie Kertuojos ežero. Viena diena vėsesnė - pokalbiams ir planams prie laužo, kita karšta diena - vandens ir saulės procedūroms prie ežero. Gimtadienis UŽSKAITYTAS! Turistinį žygį tik jau kitu maršrutu jau greit vėl kartosim.

2019 m. Balandžio mėn. 27 d.

Vienas iš akcijos "Darom" darbų šiais metais - Širvintų tvenkinio pakrantės švarinimas. Jau ne pirmus metus ji tvarkoma, bet kiekvienais metais vis kraunam ir kraunam šiukšles į maišus. Gal šį kart jau ilgesniam laikui džiaugsimės švara?

2019 m. Kovo mėn. 31 d.

Kaip ir žadėjom, sekmadienis buvo saulėtas nors ir vėjuotas. Be to, pavyko su Aukščiausiuoju susitarti, kad siniptikų žadėtą trumpalaikį lietų perkeltų kitai dienai. O kai viskas sutarta, jokių kliūčių kelionei. Džiaugiamės išsiruošę į Trakus ir pamatę bei sužinoję daug istorinių faktų apie kadais buvusią svarbiausią kunigaikščio Vytauto Didžiojo (gimusio tik už 4 km esančiuose Senuosiuose Trakuose) rezidenciją. Išsiaiškinome, kam turėtume būti dėkingi už Naujųjų Trakų įkūrimą, su kuo siejama Trakų vardo kilmė, kada pirmą kartą jis paminėtas, kaip ir kiek čia atsirado karaimų, totorių. Sužinojome, kad čia buvo saugomas LDK archyvas – Lietuvos Metrika, išgirdome Galvės ežero legendų, apsilankėme Galvės ežero Pilies saloje išlikusioje gotikinėje Trakų salos pilyje (statytoje nuo XIV a. II pusės iki Vytauto valdymo pabaigos), kurioje nuo 1962 m. veikia Trakų istorijos muziejus, išgirdome apie Trakų pusiasalio pilį.

Laiko užteko ir Galvės ir Skaisčio ežerus skiriančiame pusiasalyje (buvusioje Algirdo saloje) išlikusiam Užutrakio dvarui su XIX a. pabaigoje statytais neoklasicistiniais dvaro rūmais ir Eduardo Andrė projektuotam parkui aplankyti.

O būdamas Trakuose argi nepasimėgausi kibinais? Ir kokių tik jų neprisiragavome!

Pakeliui užsukome pasigrožėti mielais ir mums artimais Kernavės vaizdais.

Štai tokį turiningą laiką apturėjome.

2019 m. Kovo mėn. 2 d.

Žiema išvaryta, Morė sudeginta, riebiai ir sočiai užsigavėta.

2019 m. Vasario mėn. 26 d.

Asociacija „Širvintų miesto bendruomenė“ džiaugėsi sulaukusi filosofo, Atgimimo Sąjūdžio pirmeivio, humanitarinių mokslų daktaro, politinio ir visuomenės veikėjo, rašytojo Arvydo Juozaičio, kuris į Širvintas atvyko pristatyti savo naujos knygos „Tėvynės tuštėjimo metas“.

Arvydas priminė, kad daugeliui vyresnės kartos Lietuvos gyventojų jis žinomas kaip garsus plaukikas, 1976 m. Monrealyje vykusios olimpiados bronzos medalio laimėtojas. Knygos pristatymo metu svečias prisiminė savo intensyvaus sporto metus, sakė, kad sportas jį užgrūdino, išmokė siekti tikslo, laikytis disciplinos, visada siekti garbingos pergalės. Prisiminė Arvydas Juozaitis ir Sąjūdžio veiklos metus, pirmuosius nepriklausomybės metus, tuo laikotarpiu sutiktas asmenybes.

Kalbėdamas apie naujausią savo knygą „Tėvynės tuštėjimo metas“, Arvydas Juozaitis sakė, kad čia sudėtos esė, rašytos septyniolika metų. Daug dėmesio svečias teikė emigracijai, buvo aptarti dvigubos pilietybės klausimai. Svečias informavo apie galimybę turėti „Lietuvio pasą“ ir net jį pademonstravo. Šis pasas garantuotų išvykusiems žmonėms, kad tėvynė jų neatsisako, laukia grįžtančių.
Susirinkę į susitikimą širvintiškiai noriai diskutavo apie šių dienų aktualijas, uždavė svečiui ne vieną klausimą.

Arvydas Juozaitis asociacijai „Širvintų miesto bendruomenė“ ir jos pirmininkei Alytei Skeberienei padovanojo knygą „Kraštai ir žmonės“ su nuoširdžiausiais palinkėjimais.
Po susitikimo žmonės dar ilgai nesiskirstė, vis diskutavo su svečiu jiems rūpimais klausimais.

A. Skeberienė padėkojo svečiui ir išsakė mintį, kad kol bus tokių Lietuvą mylinčių ir jai dirbančių žmonių, Tėvynė neištuštės.