Sveikinam visas moteris, kurioms Dievas suteikė dovaną patirti MOTINYSTĖS džiaugsmą. Būtent jį, nes suteikti vaikui gyvybę - viena, o išauklėti, nukreipti savo pavyzdžiu jį teisingu keliu - visai kas kita. Tai didžiulis darbas, kuris įsirėžia atmintin pačiais šilčiausiais prisiminimais. Juk gimus vaikučiui, užgimsta ne tik nauja gyvybė, bet užgimsta ir mama.

Būti mama - tai menas, tai didžiausa kūryba ir duotybė visam gyvenimui, tai didžiausias gyvenimo projektas. Neįmanoma būti mama tik pusvalandį per parą - tada, kai bendraujama su vaikais prieš miegą. Mama- tai džiaugsmas ir pareiga visam laikui.  Tai kiaurą parą dirbanti vaistinė - vitaminai, nuskausminamieji, raminamieji, kompresas ir marlė žaizdoms sutvarstyti. Tai kiaurą parą dirbantis psichologas- ausys išklausyti, petys išsiverkti, delnas paglostyti, žodis užtarti. Mamos- tai viskas, ką vaikai jose pažadina.

Šiandien joms bus dėkojama už vargus. Už vargus mintyse vaikams dėkos ir jos, nes kitaip jos nebūtų žinojusios, kokia didelė gali būti motinos širdis. Vaikai dėkos už meilę. Už ją dėkos ir jos, nes tik vaikams jos dėkingos už tai, kad gali mylėti kitaip. Vaikų dėmesys vėl ir vėl primins apie atsakomybę už mažą žmogiuką, už vyro ir moters slėpiningiausią kūrinį.

Tad linkime Jums ir toliau kasdien išgyveni šimtus jausmų. Kasdien leistis į nepakartojamą pasaulio pažinimo su vaiku kelionę. Patirti nuotykį. Atrasti naują save, pajusti nežinomus jausmus. Kasdien būti šimte, ne, tūkstantyje vaidmenų – žaidimų ir smėlio dėžės draugė, bėgikė, virėja, namų tvarkytoja, detektyvė, kūrėja, dainininkė, derybininkė, geografė, atsakymų į visus „kodėl“ žinovė, patarėja išorinio pasaulio klausimais, pasakų ir raganų specialistė, slaugė, mokytoja, žaislų ekspertė, psichologė, visų sričių specialistė...Su mamos diena, mielos Mamos ir Močiutės!

2014 m. gegužės mėn. 26 d.
Ei, visi maži ir jau gerokai ūgtelėję, siekime Lietuvos rekordo kartu.

Širvintų miesto bendruomenė kviečia piešti ar tapyti, klijuoti ar lankstyti gėlių žiedus iš popieriaus. Iškirpę ir atsinešę juos į Vaikų dienos šventę (vasaros sutiktuves), kuri vyks gegužės mėn. 31 d., galėsite papuošti jais miesto aikštę. Visi kartu kursime žydinčių gėlių pievą ir sieksime Lietuvos rekordo. Kuo daugiau žiedų atsinešite, tuo didesnę pievą jais papuošime. Žiedų dydis-A4 formato lape gali tilpti 1-2 gėlės žiedai.

Mamos ir tėveliai, močiutės ir seneliai, dėdės ir tetos padėkite vaikams gauti šią informaciją. Dalinkitės ir talpinkite ją savo Facebook'o sienoje, kalbinkite vaikus ir padėkite jų darbeliams patekti į Lietuvos rekordų knygą.

Taip pat ieškome fotografo, kuris galėtų ir norėtų fiksuoti šį rekordą. Reikės meniškų nuotraukų ne mažesnių kaip 1 MB dydžio. Gal būtent Jūsų pavardė puikuosis Lietuvos rekordų knygoje?

Daugiau informacijos teiraukitės tel. 8 65 66 44 99
arba el.paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
arba facebook‘o paskyroje Širvintų miesto bendruomenė

2014 m. gegužės mėn. 9 d. Kielių miškuose gaudė medžioklės ragas. Asociacija „Širvintų miesto bendruomenė“ kartu su Kielių medžiotojų klubu suorganizavo renginį „Nacionaliniai Širvintų miesto bendruomenės medžioklės ypatumai“.

Kaip ir dera medžioklei, visi susirinko miške, prie medžiotojų namelio. Supažindinti su saugaus šaudymo iš orinio šautuvo taisyklėmis renginį bendruomenės nariai pradėjo savo taiklumo išbandymu. Orinuką į rankas mielai ėmė tiek moterys, tiek ir vyrai. Ir jos įrodė, kad ne visuomet vyrai yra taiklesni. Vėliau Širvintų medžiotojų draugijos medžioklės žinovas, Kielių medžiotojų klubo vadovas Vaclovas Četrauskas pasidalino savo žiniomis apie medžioklę, jos istoriją, tradicijas, medžioklių organizavimo tvarką,. Papasakojo apie Kielių medžiotojų klubo pasiekimus. Buvo atsakyta ir į bendruomenės narių užduotus klausimus apie trofėjų paruošimą, mėginių tyrimus, žvėrių maitinimą, klubo istoriją, medžioklės tradicijas, medžiotojų visuomeninę veiklą. Po šių diskusijų teko net pakeisti požiūrį į medžioklę. Dabar jau žinome, kad medžioklei netinka terminai „žudyti“, „nušauti“. Medžiotojai linkę sakyti „sumedžioti“. O ir medžiojimas- tai ne žvėrių žudymas, bet gyvūnų populiacijos reguliavimas. Tai nereiškia, jog reikia išnaikinti vienas ar kitas rūšis – kiekviena gamtoje susiformavusi rūšis turi teisę egzistuoti – tačiau stengtis padėti (taip pat ir medžiokle) kitoms rūšims, kad jų nesunaikintų. Žemdirbiai taip pat kviečiasi į pagalbą medžiotojus, kai gyvūnai pradeda siaubti pasėlius. Jei gyvūnų medžiojimą vadinsime žudymu, tuomet ir kiekvieną žmogų galim vadinti žudiku. Jei jis valgo mėsą, net jei jis vegetaras ir avi odinius batus ar dėvi odinius drabužius, tai jis tada tam tikra prasme taip pat yra žudikas? Juk jis prisideda prie žudymo. O ir valgydami jautienos dešrą, tikriausiai nelabai susimąstome kokiu būdu ji atsirado. Štai tokia pateikta informacija privertė susimąstyti. Tačiau pamąstymus greit nutraukė šios medžioklės vadovo Č. Bakasėno komanda ruoštis „žygin“. Taigi, šio renginio dalyviams teko ne tik išklausyti teorines žinias, bet su medžiotojais kartu vykti į medžioklės bokštelius. O čia ir atsivėrė visas medžioklės malonumas. Bendruomenės nariai gamtoje stebėjo ir kiškius, ir lapes, ir stirnas, ir šernus, ir barsukus, ir elnius. O koks adrenalinas užplūsta, kai išgirsti šakų trekštelėjimą kažkur netoli už nugaros. Taigi, vėl susirinkus prie medžiotojų namelio liejosi įspūdžiai. Bendruomenės narių dalyvavimas atnešė sėkmę ir medžiotojams. Jų laimikis- 2 šernai. Renginį vainikavo skanių patiekalų iš žvėrienos degustavimas ir spalvingi dalyvių įspūdžių pasakojimai. Gaila, kad ne visus savo įspūdžius galime perteikti savo darytomis nuotraukomis, bet dalinamės tuo, ką turime.

Ačiū Kielių medžiotojų klubui už nuostabiai praleistą laiką ir naujus potyrius

Nedaug įmonių, įstaigų ar organizacijų iš Širvintų šiais metais išėjo į gatves švarintis. O štai tik balandžio 4 d. nutarusi burtis asociacija „Širvintų miesto bendruomenė„ nuo kalbų jau perėjo prie darbų.

Šeštadienio rytas nežadėjo karštos saulės, o dangumi plaukiantys debesys gąsdino lietumi. Tačiau į miesto paplūdimį rinkosi talkininkai. Netrukus nemažas būrys įvairaus amžiaus miestelėnu buvo pasirengę darbui. Ginkluoti grėbliais ir šiukšlių maišais, „pasipuošę“ darbo pirštinėmis ir šypsenomis, išklausę bendruomenės pirmininkės instruktažo, pradėjo „šukuoti“ miesto paplūdimį. „Šukuoti“ išties teko nemažai. Vieni talkos dalyviai sėdo į baidares ir rinko šiukšles nuo pakrančių tiesiai iš vandens. Kiti grėbliais traukė šiukšles iš meldų, krūmynų. Traktoriaus priekaba netruko prisipildyti paplūdimio lobiais: plastmasine, skardine ir stikline gėrimų tara, maišeliais, popieriaus šiukšlėmis. „Ne vienam automobiliui būtumėm galėję pakeisti padangas“ - apie rastą jų kiekį juokavo bendruomenės pirmininkė Alina Skeberienė. Buvo sutvarkytas pėsčiųjų takas nuo pliažo iki Cvirkos gatvės tilto, patiltė, paupio dalis kitoje kapinių gatvės pusėje. Vėliau dalyviai, pasiraitoję rankoves, ėmėsi kitos pliažo pusės. Ir čia laukė kalnai šiukšlių. „Žvejai taip pamėgę įlanką, kad ją vis „apdovanoja“. Tik vargu ar tos dovanos patinka gamtai – neslėpė nuoskaudos bendruomenės pirmininkė – ir čia apstu įvairios taros, šiukšlių, net aplūžusių taburečių, žvejybos įrangos. Matyt, kad darbavomės iš peties, jei mus stebėję žvejai susigėdę siūlėsi dovanoti mums žuvies“. Taigi, buvo išvalytos abi įlankos pusės. Be dėmesio neliko ir pats paplūdimys. „Bendruomenė siunčia linkėjimus jau apsiplunksnavusiems ir dar ne mūsų paplūdimio „paukščiams“, lesantiems ir šiukšlinantiems teritoriją savo atsineštomis saulėgrąžomis. Jūsų apšnerkšti suoliukai ir teritorija apie juos jau sutvarkyti. Tikime, kad jau subrendote iki to, kad lukštus gebėtumėte mesti į šiukšliadėžes“- šmaikščius linkėjimus miestelio jaunimui, mėgstančiam šnerkšti tiesiai sau po kojomis siuntė pirmininkė.

Beje, bendruomenė ne tik rinko šiukšles, bet jas ir rūšiavo.

Miesto skelbimų lentose jau porą savaičių kabėjo asociacijos skelbimai kviečiantys miestiečius į talką. Skelbimuose buvo rašoma, kad bendruomenė „meta pirštinę“ kitoms miesto įmonėms ir organizacijoms ir kviečia susirungti „šiukšlių surinkimo“ rungtyje. Bendruomenė net prizą įsteigė. „Tačiau mūsų mestos pirštinės niekas taip ir nepakėlė - šypsojosi bendruomenės pirmininkė - kiek dairėmės, daugiau besitvarkančių nematėme, tad prizas liko kitiems metams“.