Liepos mėn. 26 d. pagal sinoptikų prognozes turėjo būti karšta, tvanki ir alinanti. Tad Širvintų miesto bendruomenės nariai tokio „nuosprendžio“ nutarė išvengti. Apsiginklavę irklais bei puikia nuotaika, nutarėme tokią dieną praleisti mėgaudamiesi vandens teikiamais malonumais bei grožėdamiesi įspūdinga Širvintos upe bei jos pakrantėmis. Ir neapsirikom. Vandens gaiva ir vėsa net ir neleido pajusti miestiečius taip nukamavusio karščio.
Pasirinkom maršrutą Vindeikiai- Liukonys. Jis išties įspūdingas. Čia mus pasitiko rėvos, seklios brastos, nuvirtę medžiai, dideli ir vandeny pasislėpę akmenys, staigūs posūkiai. Nuo Vindeikių krantai aukštesni ir statesni. Kraštietis žurnalistas Petras Naraškevičius knygoje „Alksniai prie Širvintos“ rašė: „Upės krantai vietomis gana aukštai pakilę, skardžiai pasistengė taip apsikaišyti medžiais ir krūmais, kad ir norėdamas pro tankmę keliautojas negali įžiūrėti, kas ten toliau, už medžių ir krūmų. Plauki upe tarp gražių gyvų sienų, kartais girdėdamas karvės maurojimą, kartais šunų lojimą ar žmonių balsus, bet nieko gyvo ant kranto nematydamas. Tik supliukši prie nuskendusio kelmo žuvis, tik nuplaukia palikdamas sujudinto vandens taką jaunutis bebras, tik krekėdamos pakyla iš ramios sietuvos antys ar sučerška tankiuose krūmuose ilgauodegė šarka.“ Negalim nesutikti su žurnalisto nuomone. Džiaugiamės ir mes, tai patyrę.
