Ei, tai vija, pinavija,
Visą dieną grybais lyja.
Visą dieną nuo pat ryto
Grybai krito, krito, krito…
Kai lietus nustojo lijęs,
Pražydėjo pinavijos.
O miške išdygo grybų -
Šimtas trisdešimt sodybų.

Justinas Marcinkevičius

Tokiais žodžiais prasidėjo Širvintų miesto bendruomenės skelbtas „Grybų karas“. Tą dieną grybautojus lepino užsakytas puikus oras. Startas buvo duotas prie medžiotojų namelio. Grybautojai, apsiginklavę gera nuotaika, entuziazmu bei pintinėmis dviems valandoms išsklido po miškus…..

O ant kupsto grybų žvalgas
Į visas puses tik žvalgos.
Jis ūmaikad šoko bėgti,
O pribėgęs ėmė rėkti:
- Grybai, slėpkitės greičiau!
Aš grybautojus mačiau…
Kas duobelę prasikapstė,
Kas po lapais išsislapstė.
Kas po krūmais susiraitė,
Lepšį priglaudė eglaitė.
O paliepė kad įtūžo
Ir perpus iš baimės lūžo.

Justinas Marcinkevičius

Sutartu laiku pasirodė pirmieji, pintinėmis nešini, grybautojai. Netrukus visi susirinko miško aikštelėje. Jų pintinėse puikavosi grybų „derlius“. Komisija, apžiūrėjo ir išrinko gražiausią grybą, didžiausią baravyką, gausiausios grybų pintinės savininką bei geriausią grybautoją. Nugalėtojai buvo apdovanoti prizais.

Šauniausia šio sambūrio dalimi tapo grybienės virimas ant laužo. Burtų keliu buvo pasiskirstyta pareigomis. Nei vienas grybautojas neliko be įsipareigojimų. O jų išties buvo nemaža. Vieniems teko skusti bulves, kitiems jas pjaustyti, lupti ir pjaustyti svogūnus. Morkos taip pat laukė darbščių rankų. Svarbus buvo ir ugniakurio vaidmuo. Visam grybienės virimo paradui vadovavo virtuvės šefė. Kadangi buvo šauni virtuvės komanda, tai netrukus po mišką pasklido puikus grybienės kvapas. Sriuba buvo tokia skani, kad nei vienas grybautojas neapsiribojo vienu jos dubenėliu. Vis girdėjosi „pakartot“… Sriubos buvo išvirta apie 30 litrų, tad Širvintų miesto bendruomenės nariai, po grybavimo susirinkę į kavinę stebėti krepšinio varžybų, mielai vaišino ten susirinkusius sporto aistruolius. Ar tik ne todėl lietuviai ir laimėjo tas varžybas?